Plastikas – tai
populiari ir labai universali medžiaga, iš kurios pagamintus daiktus naudojame
kasdien. Tačiau rinkdamiesi kuo daugiau perdirbto plastiko galime ne tik
mažinti poreikį kurti naują, bet ir tausoti neatsinaujinantį iškastinį kurą
(naftą), mažinti naujo plastiko gamybai reikalingas energijos sąnaudas ir
sumažinti į atmosferą išmetamų dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido, kiekį.
Ši medžiaga, nors
ir neatsiejama nuo mūsų kasdienybės bei palengvinanti buitį, palieka didžiulį
pėdsaką gamtoje. Neperdirbamas plastikas suyra ypač lėtai: gali prireikti net
iki 1000 m. Be to, plastikinis gaminys niekada neišnyksta iki galo, tik
virsta į mikroplastiką, vėliau suyrantį į dar mažesnes daleles – nanoplastiką.
Sunku patikėti, bet vartodami maistą iš plastikinių pakuočių per metus galime
savo skrandį užteršti daugiau nei 200 g
mikroplastiko.
Kalbant apie siekį
perdirbti kuo daugiau plastikinių pakuočių, šio tikslo poreikį ir mastą
įsivaizduoti gali būti lengviau žinant statistinių duomenų:
9
mlrd. t – tiek plastiko pagaminta nuo 1950 m. pasaulyje. Tik 9 % visos
šios medžiagos buvo iki šiol perdirbta;
Iš
likusios neperdirbtos dalies 19 % plastiko sudeginta, beveik 50 % pateko į
sanitarinius sąvartynus, o 22 % – išmesta į nekontroliuojamus sąvartynus
arba pateko į aplinką;
Pasak
mokslininkų, beveik 80 % viso žmonijos kada nors pagaminto plastiko
vis dar yra aplinkoje ar sąvartynuose – perdirbta šiek tiek mažiau nei
dešimtadalis;
Daugiau
nei pusė visų plastiko gaminių vis dar yra vienkartinio naudojimo;
Apie
8 milijonai tonų plastiko kasmet patenka į pasaulio vandenynus;
Plastiko
gaminių pasaulyje yra tiek, kad iš jų pagamintos plėvelės užtektų
apvynioti visą Žemę net 6 kartus;
Tik
nuo 2008 – 2009 m. Lietuvoje prasidėjo realus pokytis atliekų rūšiavimo
srityje. Kai pasaulyje (pvz., Kanadoje) rūšiavimo konteineriai plastikui
ir kitoms atliekoms datuojami jau nuo 1983 m. ir anksčiau, o popieriaus
rūšiavimo apraiškų galima rasti 1031 m. Japonijoje.
Remiantis
Eurostat duomenimis, 2020 m. vienas ES pilietis sugeneravo vidutiniškai
34,6 kg plastiko atliekų, iš kurių tik 13 kg buvo perdirbta. Nuo 2010 m.
iki 2020 m. šis skaičius išaugo net 23 % (+6,5kg);
56
% – tiek sugeneruotų plastiko atliekų buvo perdirbta Lietuvoje. Bendras ES
perdirbtų plastiko atliekų vidurkis 2020 m. siekė 38 % (2020 m. Eurostat
duomenys).
Didžiausia
aplinkosaugos problema – vienkartinis plastikas
Didžioji dalis
visuomenės į šį klausimą žvelgia savaip. Vienkartiniai gaminiai dalies
vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai
trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie
įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad
tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas:
plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku
apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl
to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir
burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja
į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami.
Šiai problemai
spręsti ES ir kitų šalių reikalavimu vis labiau griežtinamas plastiko
vartojimas, atsisakant dalies gaminių iš šio plastiko ir reguliuojant
plastikinių gaminių sudėtį. Reikalaujama, kad plastikiniuose gaminiuose būtų
vis daugiau perdirbtų ir perdirbti tinkamų polimerų. Tai reiškia, kad ilgainiui
vienkartinį plastiką vis labiau iš rinkos stums perdirbamas plastikas. Toks
sprendimas priimtas reaguojant į besikeičiančius įstatymus ir kartu –
keičiantis maisto ir gėrimų pakuočių gamintojų sąmoningumui. Vis daugiau
jų pertvarko savo veiklą ir naudoja daugiau pakuočių, kurios gali būti 100 %
perdirbamos.
Iš perdirbto
plastiko gali būti kuriama plati gaminių pasiūla, įskaitant: gėrimų
buteliai ir padėklai maistui; poliesterio
audinys drabužiams; šiukšlių
konteineriai ir maisto dėžės; šiukšlių
maišai ir krepšiai; vamzdžiai; pakavimo
juostos, užpildai; automobilių
ratlankiai ir buferiai; drėgmei,
vandeniui atsparios membranos; daugkartinio
naudojimo dėžės ir padėklai; vazonai,
sėklų padėklai, laistytuvai ir kt.
Perdirbti
netinkamos atliekos yra vežamos į kogeneracines elektrines – ten iš jų gaminama
elektros ir šilumos energija. Pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip
negalima panaudoti, keliauja į sąvartynus.
Ką mesti į
plastikui skirtus konteinerius?
Į plastiko atliekų
konteinerį galima mesti: plastikinius butelius, „Tetra Pak”, „Elopak“ (nuo
sulčių, pieno) ir kitas daugiasluoksnes pakuotes, taip pat plastikines maisto
pakuotes; dėžutes ir indelius, tuščią buitinių valymo priemonių tarą,
polietileno maišelius ir plėvelę, saldainių, traškučių ar kitų produktų
plastikines pakuotes bei kitus plastikinius įpakavimus, kuriuose yra įspausti
PET, HDPE, LDPE, PP ar PS ženklai.
Pradedant
rūšiuoti, visada svarbu apsižvalgyti, kokia rūšiavimo konteinerių
infrastruktūra yra arčiausiai jūsų namų. Pavyzdžiui, stiklas visuomet metamas į
atskirą konteinerį, tačiau, priklausomai nuo miesto ar net rajono, popierių,
plastiką, metalą daug kur galima mesti į tą patį konteinerį. Tad kartu su
plastiku į vieną talpą gali keliauti ir metalinės pakuotės: metaliniai
dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės, kitos smulkios atliekos iš metalo.
Rūšiuojant svarbu
žinoti:
Jeigu
plastikinėse pakuotėse yra likę skysčio ar kitų medžiagų, galinčių
suteršti kitas atliekas, tokie likučiai turi būti išpilami.
Išmetamas
pakuotes rekomenduojama išskalauti. Siekti labai aukšto švaros lygio ar
sausinti pakuočių nebūtina. Perdirbamas plastikas gamyklose paprastai yra
plaunamas, bet mūsų atsakomybė – pašalinti maisto ir skysčių likučius, kad
nebūtų suteptos kitos pakuotės.
Visos
perdirbamos plastikinės pakuotės yra pažymėtos perdirbimo simboliu.
Dažniausiai tai būna vienas iš šių ženklų: PET, HDPE, LDPE, PP.
Plastikinių
pakuočių į rūšiavimo konteinerį tilps gerokai daugiau, jeigu prieš
išmetant jos bus suspaudžiamos.
Ko nemesti į
plastikui skirtus konteinerius?
Į
šiuos konteinerius negalima mesti medicininių atliekų, švirkštų, higienos
reikmenų, dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, kompaktinių
diskų, vaizdo kasečių, fotojuostelių, veido kaukių – tokias
šiukšles reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius.
Vežti
į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles reikia: tepalo bakelius,
indelius nuo dažų, antifrizo pakuotes, smulkią ir stambią elektroninę
įrangą, pavojingų medžiagų tarą, žaislus iš plastiko su elektroniniais
įtaisais, plastikines dailylentes ar kitas į plastiką panašias remonto
atliekas.
Pasibaigusio
galiojimo medikamentus turime atiduoti juos surenkančioms vaistinėms.
Užstato
sistemoje dalyvaujanti pakuotė turi būti grąžinta į taromatus.
Kartais
pamirštama, kad plastiko konteineris yra skirtas būtent pakuotėms rūšiuoti,
todėl kiti, nors ir plastikiniai, daiktai neturėtų būti čia metami, nes ne
visada galima nustatyti jų sudėtį. Juolab jei pakuotė ar kitoks daiktas yra
pagamintas iš kelių rūšių plastiko, dažniausiai jis nebus perdirbamas, nes tai
yra labai brangus ir sudėtingas procesas. Tokie plastikiniai gaminiai paprastai
yra deginami ir naudojami energijai gauti, nors tai ir mažiau aplinkai
draugiškas sprendimas nei perdirbimas.
Kokie yra plastiko
perdirbimo procesai?
Gyventojus
visuomet domina klausimas: kur iš rūšiavimo konteinerių surinktas plastikas
keliauja toliau? Išrūšiuotos ir atliekų vežėjų surinktos plastiko atliekos
pirmiausia yra vežamos į pakartotinio rūšiavimo centrus, kad būtų dar
kartą perrūšiuotos. Nuo plastikinių pakuočių ir kitų plastiko atliekų rankiniu
būdu atskiriamos priemaišos, t. y., tarp minėtų atliekų patekusios kitos
medžiagos, pavyzdžiui: popierius, kartonas, metalas, anksčiau tekste išvardyti
tolimesnį perdirbimo procesą komplikuojantys plastiko gaminiai, kaip
vienkartiniai maišeliai ir kt. Tarp netinkamų tolimesniam perdirbimo procesui
elementų patenka ir plastikų atliekos, užterštos riebalais, maisto likučiais ar
kitomis pavojingomis medžiagomis. Taigi atliekos išrūšiuojamos ir atskiriamos
pagal rūšį, spalvą ir kitus kriterijus.
Tolimesnis
perdirbimo etapas – plastiko atliekų smulkinimas. Plastikinių pakuočių ir
plastiko atliekos juostiniu konvejeriu transportuojamos į smulkintuvą, kur yra
smulkinamos, vėliau – konvejeriu paduodamos į plovimo įrenginius: centrifugą,
skirtą labai užterštoms žaliavoms plauti, ir plovimo vonią, kurioje yra
nusodinamos sunkesnės už plėvelę ir perdirbti netinkamos atliekos.
Plovimo proceso
metu antrinės žaliavos yra plaunamos šaltu vandeniu. Pašalinamos žemės,
dulkės bei kitos priemaišos. Išplautas ir išskalautas susmulkintas plastikas
yra perduodamas į centrifugą sausinti, ten veikiant išcentrinei jėgai
atskiriamas vanduo. Atskyrus vandenį, medžiaga vakuumu keliauja į išcentrinį
karšto oro džiovintuvą. Išlydyta, ataušinta, švari ir sausa žaliava siunčiama į
granuliavimo sandėlį: čia formuojamos perdirbto plastiko granulės – naujiems
gaminiams kurti.
Kad ir kaip būtų,
perdirbant visgi mažėja daugelio plastikų kokybė. Plastikas – tai ilgos
polimerų grandinės. Perdirbimo metu jos trumpėja, todėl ši medžiaga ilgainiui
praranda gerąsias savo savybes: lankstumą, atsparumą aplinkos poveikiui,
tvirtumą. Skaičiuojama, kad daugelį plastikų galima perdirbti iki 2 – 3 kartų.
Wishcycling
Šiandien gyvename
ypač greito vartojimo kultūroje, tačiau dauguma mūsų vis dar nesusimąsto apie
greito vartojimo pasekmes ir jo daromą žalą aplinkai bei organizmams. Svarbu
atkreipti dėmesį į tai, kad rūpinantis aplinka pirmiausia reikia atsisakyti
nebūtinų pakuočių, vienkartinius gaminius keisti ilgaamžiais ir pirmenybę
teikti aplinkai draugiškoms alternatyvoms. Kitas žingsnis – išmokti teisingai
rūšiuoti. Kodėl „teisingai“? Nes nekreipdami dėmesio į rūšiavimo rekomendacijas
ar pagrindines taisykles kai kurie žmonės rūšiuoja tarsi „pusiau“ (šis veiksmas
net turi anglišką terminą wishcycling): mano, kad rūšiuoja teisingai,
tačiau ne viską padaro gerai iki galo.
Aplinkos
tausojimas, švaros palaikymas prasideda nuo suvokimo ir kasdienių įpročių
formavimo. Tai tikrai neužima daug laiko, nesudaro jokių papildomų nepatogumų
ir juolab – netrukdo gyventi, o gamtai duoda daug naudos.
Geras įprotis –
didžiausia mūsų padėka gamtai! Rinkimės atsakingai. Rūšiuokime!